Argazkia: Labayru Fundazioa
sujetar Es
1 vb. Fijar
josi, -(r)i lotu | atxiki, finkatu, inkau/inkatu, itsatsi, erantsi, eratxiki, kateatu.
Los bordes no están bien sujetos: Ertzak ez dagoz ondo lotuta.
Sujetan las esquelas con chinchetas en los árboles: Txintxetakaz josita ipinten dabez eskelak arboletan.
2 vb., vb. prnl. Sostener
-(r)i eutsi, gogortu, finkatu, sendotu, sostenidu/sostenitu, sostengatu, inkau/inkatu; // sólo [vb.] -(r)i oratu | heldu | itsatsi, [-(r)i] lotu, tinkatu, kateatu, josi, irozo.
Sujeta al niño para que no se caiga: Oratu umeari jausi ez daiten.
El columpio se sujeta con dos cuerdas a la rama del manzano: Txinboa soka bigaz kateatzen da sagarraren erramara.
sin sustentar
3 vb., vb. prnl. Someter o subordinar
menpe(ra)tu, menderatu, azpiratu, hankape(ra)tu, oinpe(ra)tu, buztarpetu/uztarpe(ra)tu, azpian | menpe(an) | mende(an) hartu.
El rey los sujetó: Erregeak menderatu egin zituen.