Argazkia: Labayru Fundazioa
acosar Es
1 vb. Perseguir
-(r)i segidu/segitu | jarraitu | jarraiki | esetsi, -(r)en atzetik ibili | joan; atacar jazarri, -(r)i eraso | esetsi | oldartu | ga(i)netu/gainetu.
Los periodistas a menudo acosan a los famosos: Kazetariak sarri ospetsuen atzetik ibiltzen dira. (bat)
2 vb. (fig.) Agobiar u hostigar
gogaitu, ernegau/ernegatu, estutu (incomodar), -(r)i ekin (insistir); estorbar -(r)i enbarazu | traba egin, -(r)i alamena emon/eman (dar la lata), izorratu (jorobar; col.).
Las formas causativas se crean añadiendo a la raíz verbal -arazo/-arazi y eragin al participio.
Tras el divorcio, acosó a su mujer durante muchos años: Diborzioaren ostean, urteetan ibili zan andreari ernegau eragiten. (bizk)