Argazkia: Labayru Fundazioa
vándalo -la Es
1 adj. De los vándalos
bandaloen.
2 adj., s. (Habitante) de un antiguo pueblo bárbaro
Los vándalos y los ostrogodos fueron vencidos por los bizantinos: Bizantziarrek menderatu zituzten bai bandaloak, bai ostrogodoak.
3 adj., s. (Persona) destructora y salvaje
bandalo, basati, hezibako/hezigabe; bestia asto, astapotro, astakilo, kaskailu; gamberro ganorabako/ganoragabe, zuztarbako/zuztargabe.
Los vándalos arremetieron contra los autobuses: Basati handiok autobusak be hondatu ebezan.