Argazkia: Labayru Fundazioa
inspirar Es
1 vb. Tomar aire
sin aspirar
2 vb. Sugerir ideas
iradoki, bururatu, argitu, gogargitu, inspirau/inspiratu (artísticamente).
3 vb. En religión
goiargitu, gogargitu, argitu.
4 vb. Ref. a sentimientos, provocar
-tu, -(r)i emon/eman.
Las formas causativas se crean añadiendo a la raíz verbal -arazo/-arazi y eragin al participio.
Este lugar me inspira temor: Leku honek bildurtu eragiten deust; toki honek beldurra ematen dit.
Ese chico no nos inspira confianza: Horrek mutilorrek peko txarra emoten deusku. (bizk)
5 vb. prnl. Tomar como punto de partida
oinarritu, funtsatu, zimendatu, errotu, finkatu.
Se inspiró en la obra de ese autor: Idazle horren lanean oinarritu zen.